Su kokiais iššūkiais susiduriama?

Nepaisant reguliaraus tempimo, daugelis išgyvena laikotarpį, kai nepastebi jokio apčiuopiamo progreso. Užuot jautus sklandų tempimo poveikį, jaučiamas tempimas ar ryškus audinių pasipriešinimas, kurį dažnai lemia fascijų ribotumai, senos randų vietos ar traumos arba nesąmoningi kompensaciniai judesių modeliai. Nekantrumas ir lyginimasis su kitais dar labiau skatina intensyvumą painioti su gyliu. Jei papildomai skiriama per mažai laiko atsistatymui, kūnas dažniau reaguoja apsaugine įtampa, o ne tvariu atsivėrimu. Taip tempimas greitai virsta įtemptu darbu ties savo galimybių ribomis, užuot tapęs sąmoningo tobulėjimo procesu.

Kaip iki šiol buvo bandoma su tuo susidoroti?

1. Daugiau tempimo – pavyzdžiui, ilgiau išlaikant pozicijas ir atliekant intensyvesnes asanas – remiasi prisitaikymu per laiką ir dirgiklį. Tačiau didesnė trauka automatiškai nepadidina audinių slydimo galimybių.
2. Pagalbinės priemonės , tokios kaip jogos diržas, atraminis volelis ar blokai, leidžia prisitaikyti prie individualios judesių amplitudės. Tačiau jos pirmiausia palengvina pozicijų atlikimą ir tiesiogiai audinių nekeičia.
3. Fascijų masažiniai volai arba masažiniai kamuoliukai naudojami miofascijiniam savimasažui ir tikslingam spaudimui. Jie veikia audinius lokaliai, tačiau pirmiausia pasitelkia spaudimą, o ne keliančius impulsus.
4. Seminarai ir mobilumo treniruotės – pavyzdžiui, skirtos klubams ar pečiams, taip pat struktūruotos mobilumo rutinos – suteikia technikos ir žinių. Tačiau jų taikymas kasdieniame gyvenime dažnai lieka nenuoseklus.